Grįžęs po sunkių dienos darbų (vartėm šieną) - atsiverčiau internetus.
Taip, šį savaitgalį galime drąsiai pavadinti „VISA PICA“ savaitgaliu.
Pats aš picų nevalgau. Žinote, kokios ten picos pas mus – mes juodą duoną su lašinėliu kertame, tautinėm dainom užsigerdami savo kluone, po sunkios dienos ravint salierus ar siųdinantis aukštaitiškus tautinius rūbus. Bet, Runkelio žurnalas, kaip ir žurnalas „Valstybė“ peržvelgia visus aktualiausius klausimus, o picerijos, kaip ir visa kita – svarbu.
Taip. Taigi, ką galvoja Runkelis apie „VISA PICA“ atsakymą klientei? Pirma šovusi mintis – jog taip pas mus net krautuvei pijokų, kurie skolingi po kelis šimtus nepavaro. Tačiau, geriau pagalvojus ir įsiskaičius aš supratau – tai labai geras, „mūsiškas“ atsakymas. Taigi, mūsų pomėgis siųsti visus „na“ – vis labiau plečiasi.
Kita vertus, gal Andriaus daromas darbas nėra toks ir didelis – skaitant tą atsakymą, jis vienas prie vieno atitinka tai, kaip mėgsta siųsti visus Andrius. Dargi, gal net daugiau tekstas primena bandančią Andrių kopijuoti Austėją Bendoraitytė (tiesa, paskutiniu metu ji neteko savo napalmiškumo ir rašo kažkokias neaktualias, todėl ir dėmesio nesulaukiančias nesamones (matyt plunksna atšipo). Taigi, visai tikėtina, jog už šio restorano komunikaciją buvo atsakingas vienas jų.
Bet kokiu atveju – Andrius teisus dėl vieno dalyko – mes Runkeliai eisime ten ir toliau. Mums labai patinka jį (Andrių) skaityti, kai jis mus visus siunčia ir keikia (kažkodėl mes nusprendžiame, kad esame kitokie ir mūsų tai neliečia, bet..). Niekas ten nebankrutuos. Net jei bus sunkiau, Andrius nueis ir vėliau parašys (jis savo bloge rašė, kad nori Andriaus Užkalnio dėmesio – gali gauti, tik susimokėk. Taigi tai puiki žinia Bonifacijui, jei anas turi atliekamus 200 litų) – užbaigdamas, kad tik supermamos ir debilai ten gali neiti. Ir visa mūsų šauni bendruomene kulniuosime ten.
Tiesa, manęs ten nebus – aš toli. Neduota man išbandyti krūvos Andriaus išgiriamų restoranų (kažkokie daunai aiškina, kad burgerinės ir picerijos ne restoranai, bet Andrius ir jo skaitytojai mano kitaip – o aš Andriaus klausau) – bet gal kada nors. Kuomet „Kluonio teatro“ festivalis atvyks į Vilnių arba kai „Dainų šventė“ sugrįš ir mes, su Mituvėnų bendruomene aplankysime Vilnių.
„VISA PICA“ atsakymas klientei
Pats aš picų nevalgau. Žinote, kokios ten picos pas mus – mes juodą duoną su lašinėliu kertame, tautinėm dainom užsigerdami savo kluone, po sunkios dienos ravint salierus ar siųdinantis aukštaitiškus tautinius rūbus. Bet, Runkelio žurnalas, kaip ir žurnalas „Valstybė“ peržvelgia visus aktualiausius klausimus, o picerijos, kaip ir visa kita – svarbu.
Taip. Taigi, ką galvoja Runkelis apie „VISA PICA“ atsakymą klientei? Pirma šovusi mintis – jog taip pas mus net krautuvei pijokų, kurie skolingi po kelis šimtus nepavaro. Tačiau, geriau pagalvojus ir įsiskaičius aš supratau – tai labai geras, „mūsiškas“ atsakymas. Taigi, mūsų pomėgis siųsti visus „na“ – vis labiau plečiasi.
Kita vertus, gal Andriaus daromas darbas nėra toks ir didelis – skaitant tą atsakymą, jis vienas prie vieno atitinka tai, kaip mėgsta siųsti visus Andrius. Dargi, gal net daugiau tekstas primena bandančią Andrių kopijuoti Austėją Bendoraitytė (tiesa, paskutiniu metu ji neteko savo napalmiškumo ir rašo kažkokias neaktualias, todėl ir dėmesio nesulaukiančias nesamones (matyt plunksna atšipo). Taigi, visai tikėtina, jog už šio restorano komunikaciją buvo atsakingas vienas jų.
Bet kokiu atveju – Andrius teisus dėl vieno dalyko – mes Runkeliai eisime ten ir toliau. Mums labai patinka jį (Andrių) skaityti, kai jis mus visus siunčia ir keikia (kažkodėl mes nusprendžiame, kad esame kitokie ir mūsų tai neliečia, bet..). Niekas ten nebankrutuos. Net jei bus sunkiau, Andrius nueis ir vėliau parašys (jis savo bloge rašė, kad nori Andriaus Užkalnio dėmesio – gali gauti, tik susimokėk. Taigi tai puiki žinia Bonifacijui, jei anas turi atliekamus 200 litų) – užbaigdamas, kad tik supermamos ir debilai ten gali neiti. Ir visa mūsų šauni bendruomene kulniuosime ten.
Tiesa, manęs ten nebus – aš toli. Neduota man išbandyti krūvos Andriaus išgiriamų restoranų (kažkokie daunai aiškina, kad burgerinės ir picerijos ne restoranai, bet Andrius ir jo skaitytojai mano kitaip – o aš Andriaus klausau) – bet gal kada nors. Kuomet „Kluonio teatro“ festivalis atvyks į Vilnių arba kai „Dainų šventė“ sugrįš ir mes, su Mituvėnų bendruomene aplankysime Vilnių.
„VISA PICA“ atsakymas klientei
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą