2015 m. kovo 16 d., pirmadienis

Paskutinis



Viskas turi pradžią, turi ir pabaigą. Ar bent jau rimtą pauzę. Ypač tada, kuomet tai nebetenka prasmės ir ypač tai akivaizdu po rinkimų. Todėl ir Runkelis savo misiją, tuo tarpu laiko įvykdyta – kuomet iš miesto lieka tik dykuma, kažin ar prasminga ten mojuoti kardais ir vargu ar verta dar mėginti įspirti tam, kurį jau gyvenimas suspardė ir numetė kažkur prie atliekų konteinerių. O kad įsitikintumėt, kad konteinerių ir suspardymų aš neišsigalvojau, pažiūrėkime ką mes čia turime, per ne pilnus metelius:

1. Susireikšminusi moteris, pūtusi į Navickaitės ir Kreivio dūdelę, gavo antausį nuo savo „gimdytojų“ konservatorių ir gavo emigruoti, likusi prie suskilusios geldos, išduota savo „gimdytojų“, pažeminta ir dar įvardinta kaip „leftistine žertva“. Tačiau Milda nepaklausė tokio jai skaidres tampiusio ir nieko nepešusio specialisto Liudviko ir nedingo keliems metams. Ji grįžo. Ir grįžo su juodžiausių porno scenarijumi ankstesniems savo draugams konservatoriams ir savo kritikams (aka specialistams andruliams ir bendoraitytėms), tapdama Barclays (to paties iš kurį rengėsi išmesti jos vietą užėmusį Marių ) Lietuva vadove (čia tos pareigos, kurios nebus patikėtos Mariui ir juo labiau Andruliui) – kažkas kažkam kažkuo padaužė per žandelius ir nesunku atspėti kas kam ir kuo.


2. Rinkimų štabo vadovė Dinamitinė Rasa, taip besidžiaugusi, kad yra „geroje kompanijoje“ tarp Runkelio minėtų intelektualų, ėmė dalintis įvairiomis mintimis ir pasiekė „reikšmingų“ rezultatų pastaruosiuose rinkimuose.

3. Andriaus Užkalnio reali įtaka ir svoris skaitytojams pasimatė jam aktyviai palaikant Artūrą Zuoką. Ir įrašai nebe tie. Toliau komentuoti, turbūt, neverta.

4. Mykolas, kurį ne kartą įvardinau, kaip „trolibano tėtį“ ir kuris vienintelis iš šio sąrašėlio dar turi parako ir dar gali, šiuo metu turi kitų „malonių“ rūpesčių, todėl nebe trolibanu tenka rūpintis. Bet jis bene vienintelis, kuris vienokiu ar kitokiu būdu, anksčiau ar vėliau grįš.


5. Radvilė. Gal Radvilė tu visgi gimdyk. Ta prasme, senu Ievos Urbonaitės stiliumi – tapk Rasos patarėja (patarėja tu pagal „kompetencija“ tapti moki – užsienio politikos patarėja nuo pianino) ir jau tada gimdyk. Knygų perfrazavimai neveikia, o Patriarchas nėra amžinas ir 40 proc. kitą kartą gali pasirodyti itin geru rezultatu, nutolusiu it Saturnas nuo žemės.


6. Romas Sadauskas Kvietkevičius, žmogus smarkiai prisidėjęs prie “dešiniojo apžvalgininko sampratos”… Romai, kas ten Druskininkų meras dabar ir kas liko “chuilo”, net su Monikos ranka ant peties?


7. Na, o dėl Bačiulio – jis kaip buvo Veido redaktoriumi, taip anuo ir liko, o ką čia daugiau pasakyti – tas, kas jam leido susireikšminti, tie patys jį dabar padės į pavėsį. Jei ne dabar, tai vėliau. Bet padės ir tai džiugu, nepaisant to, kad tarp tų dėjikų labai jaučiasi Bendoraitytės indelis.  



8. Algis greitai „juokis“ ved
ėjas, gaudantis Rožicką PPC. Viskas.



9. Saldieji Zabieta ir Skarolskis. A kur jie dabar? Kažkur išėjo, sakyčiau. Dovydai, Žymantai – Auuu! Ar bus
#TS330 ?

10. Na ir smulkmė, kurią galima sutalpinti į vieną eilutę – Austėja savo uber rašinius dabar rašo iš Londono, kaip tipinė lietuvė – ką į Delfi, ką į FB po darbų emigracijoje traukia. Agnė Kavaliauskaitė tamposi po teismus. Na, o Zalanskaitė, ji toliau palaiko Adomėną ir toliau mėgina “kurta” “meną”.




9. O dėl Adomėno, kas tas Adomėnas? Kur jis dabar? Gal Kaišiadoryse?

Aišku, juokas juokais ir prie tokių nuopuolių Runkelis nedaug kuo prisidėjo, tiesiog tam tikri visuomenės dalyviai turi savo piką ir ankščiau ar vėliau tiesiog ima ristis žemyn. Tiesiog savaime. Mat tai kuo jie tikėjo, tebuvo jų pačių išsigalvotos tiesos, kurios niekada nesirėmė objektyviais kriterijais, tokiais kaip protas, talentas ar panašiai. Jei buvo vienas, trūko ko nors kito. O finalas visada toks pat. Ir čia reikia paminėti liberalią nuostatą – kiekvienas turi savo galimybių ribas, pagal kurias ir gauna atlygį. Kas besidarbuodamas emigracijoje, kas leisdamas laikraštį provincijoje, kas dirbdamas „neužmirštuolių“ asociacijos vadove. Kad ir kokios reikalingos tai pareigos – ar įgyvendinti TS RSV planus ar vykdyti darbdavio nurodymus, visgi ne apie tai svajojote, ar ne?
Dar daug kas yra ne taip. Didžiausias naujienų portalas ir toliau yra „nešališkas“ su „nešališka“ redaktore, talpindamas „nešališka“ informacija visą savaitę koks „Zuokas yra negeras“ ir išlaikydamas „nešališką“ dešiniųjų nuomonių proporciją. Žmonės toliau tiki „išganymais“ – jei ankščiau tikėjo 111 dienų terminais, tvarka ir teisingumu ir 1509 alga – dabar jie balsuoja už Vilnių be Zuoko. Jie tiki Remigijum, kuris gal ir bus geresnis, tačiau Remigijaus, kad ir kompetetingo žmogaus, prisiimtas „kovotojo su blogiu“ įvaizdis, paskui jį į Tarybas atveda labai juokingus personažus (be . Būtent – personažus. Tačiau ir čia „viskas bus gerai“ – kažkada rinkimus laimėjo TT. Kažkada DP. Dabar LS eilė.

Beveik metai buvo įdomus. Nors super įtakingo Andriaus Užkalnio žasų auditorijos pasiekta toli gražu nebuvo, tačiau tikrai smagu peržvelgus gerėtis kurioms labai jau netoli iki šešiaženklio.Labai smagu buvo matyti spėliojimus, perspėjimus apie politinių karjerų žlugimą, dalinimąsi tekstais su Tapinu, Rasa, Greitai ir kitais, kurie, reikia pripažinti, turi šiokį tokį svorį.

Dargi niekada neplanavau, kad mano rašinius skaitys tokie gurų kaip valentaitės ar super-mamos/kepėjos/blogerės/rašytojos viename ir panašūs, Lietuvoje žinomi personažai. Buvo juokinga. Ir buvo labai labai „baisu“ – kuomet ėmėtės nuožmiai žlugdyti profesinę/politinę karjerą ir asmeninį gyvenimą – niekas negirdėjo mano širdį veriančios atgailos, šokus prieš tokius milžinus.  Dar ir dabar, net kai visos karjeros ir asmeninis gyvenimas sutryptas, o drambliai seniai nuėję, nuo mano sumaitoto kūnelio, baisu, todėl ir šiandien, kaip ir visada – verksiu susigūžęs į kamputį. Andriau U., Skarolski, Bendoraityte – jus tikrai pavertėt mano gyvenimą baisingu pragaru.
#not

Gavosi gerokai per daug, bet ką darysi – paskutinį kartą galima sau leisti šiek tiek sentimentų. Nors Runkelis ir išvyksta, bet ne taip toli. Ir ramu, mat Lietuvoje ne taip viskas liūdna – maisto blogeriai įdomūs lieka tik namų šeimininkėms, rengiančioms 5 vestuvių metinių paminėjimą su sutuoktiniu restorane. Bankrutuojančių, neskaitomų leidinių redaktoriai niekada nebus opinion makeriais, kad ir kiek komentuotų, o plagiatoriai niekuomet netaps metų interneto žmonėmis – tam reikalingas talentas ir potencija, ne tik noras. Partija ir pozicija vis tiek parodys oportunistų prielipų veidus, kad ir kiek jie lystų į rudąją madingiems. Taigi, viskas gerai.

PABAIGA




Mes laimmėjom!




Pasibaigus rinkimams, save gerbiantys nepriklausomi ekspertai, žiniasklaidos atstovai tiesiog turi pareigą apibendrinti rezultatus. Ne išimtis ir dešiniausia priemonė “Kaimas” su redaktoriumi priešakyje. Paskaičiuokime viščiukus!


Daugelis bando pavaizduoti rinkimus kaip nesėkmingus tikromis krikščioniškomis vertybėmis gyvenantiems žmonėms, bet tai akivaizdžiai yra Kremliaus ir Latvių gatvėje rengiamas sąmokslas, kurį padeda įgyvendinti iš tiesos kelio išvesti jaunuoliai, kurie, pasirodo, visus tuos metus rezgė ilgą ir nuožmų susidorojimo su Tėvynę mylinčių žmonių partija.

Tačiau, nepaisant tų oranžiniais švarkais dėvinčių sąmokslo ir išpuolių – mes rinkimus laimėjome. Ir štai kodėl:

* Rinkimų kampanijos metu Marius gavo pamakaluoti sąvanorei ir gal ne vienai, todėl taip buvo padidintas ištikimas partijai elektoratas. O tai svarbu. Ypač Vilniuje.

* Buvo patikrintas Dinamitinės Rasos ir Monikos tandemas. Jeigu rinkimus ir prapylėm – dabar žinosime, kad įvairios kylančios mintys reitingų nekelia. Taip pat kažkaip neveikia ir Monikos sumanytas projektas – vaikų dienos centrai partiniuose susirinkimuose. Na bet ką – klaidų nedaro nedirbantys, o mes dirbome rimtai

* Agnė, nesugebėjusi pataikyti į meriją,  turėjo “gerą kovą” ir privertė smarkiai jaudintis (75%/23%) saksofonistą, kad ir nelaimėjo.

* Kaune tai vis tiek gavome daug balsų. Daugiau nei visada. Tai dar kartą parodo mūsų agresyvios kampanijos veiksmingumą (“Ateinu, kad išeitų rubikonas” , “Grubliausko korupcija” , “ “Mentas ne žmogus” )

* Nors rinkimams laimėti Patriarcho nepakanka, tačiau patekti jį antrą turą su jo parama tikrai galima - Radvilė tai parodė. Na, o ko pergalei be knygos perfrazavimo ir Patriarcho reikia dar - mes dar sugalvosime.

* Ir mes laimėjome Kaišiadoryse!

Su eiline pergalę, bendraminčiai! Nepasiduokime provokacijoms ir ruoškimės naujoms pergalėms! Tepadeda mums DIEVAS ir Patriarchas.

2015 m. vasario 27 d., penktadienis

Perkant balsus viskas bus gerai!




Dar kartelį grįžtų prie sentimentų. Prie to, kaip man patinka būti dešiniuoju ir kodėl aš pasirinkau šį kelią. Žinote, žmonės daugiau ar mažiau yra tokie - na, linkę būti "svolačiais" kai siekia savo tikslų. Runkelis taip pat. O va štai dešinieji - tai yra taip smarkiai koncentruotas "svolačizmas" grynuoju pavidalu.

Na, tarkime, esi koks Bačiulis, nekariavęs ir netarnavęs. Tampi nerealiu gynybos ir karybos ekspertu. Arba pvz. būni Ramanausku, kokiu nors. Irgi netarnavusiu. Tu irgi ekspertas, nors viskas ką matei apie karą - tai apsilankymas žydijoje, su IDF apsauga ir LRT filmavimai karo akademijoje su Mariumi Žiedu, Juru Požela ir kitais elitiniais kariais.

Arba, jeigu būni koks pvz. Adomėnas, labai smagu kritikuoti Rubiconus ir Icorus, pinigų plovimus ir kalbėti apie korupciją, ja smerkti, o tuo pat metu, pasijungus šlangelę, pompuoti pinigėlius į savo institutą.

Dargi labai smagu but dešiniuoju, mat jie turi dešiniąsias, oi "baltąsias" pirštines. Ta prasme, tai labai patogu - pvz. imi ir 2012 prapyli rinkimus. Tuomet eini, ašarodamas prie VRK ir protestuoji, surinkęs gaują durnelių neva pilietiškų. Labai smagu užsidėjus modną bliuskę ar užsiauginus barzdą piz*elinti apie korupciją ir demokratijos pavojus. Koks skirtumas, kad realiai viską organizuoja koks tai Tėvynės Sąjungos politikanas arba jo žmona.

Dar man patinka, kai baltom pirštinėm, tiksliau jų valdyboje darbuojasi kokia nors Beatričė Vaitiekūnaitė. Kuri tarp kitko ten sykiu ir vadovauja Remigijaus Šimašiaus savanoriams. Čia jokios politikos ir tik grynas pilietiškumas. Na bent jau mūsų supratimu.

Tuo štai man ir patinka mūsų toks skaidrumas. Ai tiesa, man dar patinka, kai mes rėkaudami apie Zuoko vagystes, Loretos ir jos chebros balsų pirkimus už agurkus, paskiriame į Baltasias pirštines saviškius, o patys, imam ir vežam rinkėjus balsuoti, pažadėję atlygį. Koks skirtumas - gi pirštinės tai mūsų, jos gi nepraneš. Na nebent ten pat pirktu Dangutė Mikutienė, o kitus kartus ramu.

Ir kaip sakė Remigijus Šimašius "jei balsai būtų balsuojami iki X valndos būtų 99 proc mus remiančiu". O kaip kitaip - jei mes būriu atvažiuojame ir dar atvežame teisių ir dėl girtumo negalinčius balsuoti?

Štai kur tas dešinysis žavesys. Mes piniginių nevagiam. Mes tik balsų nusiperkam. O mažesnė nuodėmė, tai visai ir ne nuodėme, ar ne?

Kaip sustabdyti isteriją dėl Rusijos grėsmės?

Mantas Adomėnas, Rasa Juknevičienė ir jų draugai iš DELFI.LT sukėlė gerą isteriją dėl Rusijos grėsmės - visi ginkluotis, kariauti siūlė.

Bet buvo tokių, kas suprato, jog argumentų kalbos niekas čia neklausys, mat karas su Rusija, ginklavimasis ir Vakarų "minkštakiaušiškumas" tai Pianoman'o ir kitų dešiniųjų vietų kalbų pagrindinis trendas.

Ir tie, negali sakyti, bet gali būti Kremliaus agentai šauniai sužaidė - iniciavo šauktinių sugrąžinimą. Po šio sprendimo, patriotų, griežtesnių sankcijų Rusijai reikalaujančių žmonių ir protestų prie Rusijos ambasados tikimybių kiekis sumažėjo maždaug 95 procentais.

Et. O mes jau tikėjome su Mantu, Rasa, Bačiuliu ir Matoniu, kad turėsim kuo užpildyti tuos Boxerius ir galėsim su Vyčių į Rytus judėt. O dabar lieka pirštą čiulpti... Ech.

Kleckas ir Zuokas

Futbole, tie kurie ne alų gerią ir semkes gliaudo, o dainuoja ir su priešų sirgaliais kovoja yra vadinami "ultromis". Kitaip taraint, savo palaikomos komandos radikalai. Tai Lietuvos politikoje Mykolas Kleckas (Pleskas) galėtų būti tikras Liberalų Sąjūdžio ultra. O LLS ir LS šių metų kova bus tikras derbis. Na, ir kaip priklauso, Mykolas prieš derbį kovoja su oponentais. Tiesa, gal kiek rusų močiučių metodais (anos turgui, kaimynams linkusios užpakalius rodyt), bet tai vis tiek!!!!!



Tiesa, problema tame, kad Zuokas tai ne Krasnickas ir gali duoti atgal.





2015 m. vasario 26 d., ketvirtadienis

Kai informacija neatitinka realybės - pataisyk faktus savaip. Ir viskas bus gerai!

Štai kodėl Runkelis yra dešinysis. Todėl, kad dešinieji pasižymi fantazija. Runkelis yra kūrybiškos sielos žmogus (kaip ir visi runkeliai giliai širdyje), todėl kurti, paišyti ir t.t. jam labai patinka. Kaip ir Remigijui Šimašiui, Vincui Jurgučiui, Belickaitei ir Vytautui (jis gi Viesulas).

Dar man baisiai patinka rėkti - vagis, vagis, kai piniginę pats deduosi į kišenę. Na tarkime - rekiu "slėpkite piniginę nuo Zuoko", o tuo tarpu žmonai pramušu finansavimą iš fondų. Na ir panašiai. You know what I mean.

O čia vienas tų darbelių, kuriais ypatingai džiaugiuosi. Ir net širdis dainuoja  -visi aplinkui sukčiai apgavikai ir keikūnai, o mes "pirmaujame" rinkimuose.

10/10

2015 m. vasario 25 d., trečiadienis

Fotografas Augustas Didžgalvis Tėvynės išdavikas?






Čia po internetus ėmė sklandyti nuolat prie ko nors prisiplakančio veikėjo Augusto Didžgalvio komentaras. Augustas Didžgalvis, kuris vadovauja savo "Augusto didžgalvio fotografija", kuris mosikavo ginklu prieš moterį su vaiku, išdėstė savo poziciją apie tarnavimą kariuomenėje.

Mums, dešiniesiems, aišku nėra suprantamas toks atvirumas ir mes linkę pasipiktinti šiek tiek. Bet gi, juk teisybė, kad paslapčia 99 proc mūsų patriotų yra tokie patys, kaip ir Augustas Didžgalvis - t.y. mes verkiam ten dėl Maidano ir protestuojam "Facebook'e" ar su Mantu Adomėnu prie rusų ambasados (pats Didžgalvis net Maidano aikštėje (tiesa, po įvykių) buvo), verkiame savo profiliuose ir segiojamės virtualius kaspinėlius su Ukrainos vėliavom. Dargi mes gražiai, it Langaičiai ar Šimašiai užsirašome į "Šaulius", bet vienas dalykas yra Šaulių piknikai ir žaidimai (buvo PaintBalas, buvo AirStrike, dabar - Šauliai), o kitas dalykas yra šveisti batus, kloti lovas pagal komandą ir šiaip būti metus duchinamam. Ir 99 proc. mūsų yra tokie - mes šnekam apie būtinybę "įkrėsti" rusui, tiekti ginklus Ukrainai, didžiuojamės Estijos "kiaušais" surengti paradą palei rusų sieną, tačiau patys norime užsiimt blabla prie ar "PianoMan'o" ir "Facebook".

Tokia mūsų Skarolskių, Užkalnių, Greitų, Bendoraityčių ir kitų "patriotų" karta - kai kurie balbatuodami apie verslą, jo kūrimą ir t.t. pinigų kartos bloge išpyz*ina į UK grybų plauti ir be karo ir iš ten moko visus gyventi. Kita dalis tai Burgerių ir sotaus gyvenimo šalininkai ir šiaip progresyvūs dešinieji rinkėjai darys iš esmės tą patį - sės į pirmą Ryanair lėktuvą, kuris nusileis Stanstede ir tuo visas patriotizmas ir pasibaigs. Teisingai - sės būtent į ubagų avialinijas - Ryanair.

Todėl, mes neturėtume pykti ir iš mūsų tarpo išbraukti slidaus it muilas duše Augusto Didžgalvio iš mūsų gretų. Mes ji turėtume tik paprotinti, jog tokias visų mūsų mintis mes turėtume pasilikti sau. Na, nebent PianoMan'e jas galima drąsiau pasakyti.

Todėl, siūlau skirti įspėjimą Augustui, o ne pašalinimą iš mūsų trolibano. O jei tu esi jaunas dešinysis ir nežinai kaip elgtis - nereikia parintis. Mes jau tokie. Tik štai protingas dešinysis nuo ne protingo skiriasi tuo, jog pirmasis nepasakoja apie savo nuomonę ir elgsenos skriptą viešai.