2014 m. rugsėjo 1 d., pirmadienis

Judėjimas Blue/Yellow – mums pavyko!



Mums pavyko! Nepaisant to, jog mūsų ruošta siunta, kurios niekam nereikia ir kurios niekas neprašė (čia mes šauniai pasinaudojome nereikalingo ir negalimo aukoti kraujo iš liberalų), lieka Lietuvoje – svarbiausias tikslas buvo pasiektas. Apie mus rašo. Ir tai svarbiausia, nes galime pakritikuoti KAM ir jai vadovaujantį J.Oleką.

Nuotraukoje "visuomenininkai" (kabutėse, nes "be partinės priklausomybės") - Vytautas Budreika (Tėvynės Sąjunga) ,  Šarūnas Matulevičius (Tėvynės Sąjunga), Agnė Zalanskaitė (nepatvirtintais duomenimis - Tėvynės Sąjunga) - kiti neaiškus, per maži, bet būkit tikri - TĖVYNĖS SĄJUNGA.

Kadangi trečią kartą tai jau nepavyks, galiu atskleisti Runkeliams kaip tai yra daroma.

Pirmas žingsnis: „visuomenininkų“ iniciatyva. Koks nors Agnius Zalanskis ima ir sukuria „visuomeninį judėjimą“. Taip, su kilniais tikslais. Pavyzdžiui – „paaukokime kraujo kraujuojančiai Ukrainai“ arba „pamaitinkime alkanus Ukrainos karius“. Koks skirtumas, jog kraujo pervežti negalėsi, o „alkani Ukrainos kariai“ turi tiek savo maisto, jog net maitina atkovotus kaimus. Svarbiausia idėja, o tiksliau – dėmesys.

Antras žingsnis: pasifotografuojame, kaip paprasti, susirūpinę žmones. Čia reikia išsiųsti pranešimus spaudai, pasikviesti ištikimus žurnalistus aprašyti kaip vyksta „aukų rinkimas“. Geriausiai tam tiktų – Paulius Gritėnas, Dovydas Panceriovas, Šarūnas Černiauskas su Egle Samoškaite, dar gal iš bėdos tiktų kas iš 15min, bet čia jau ne taip rimta... Kvietimo laiku ten parūpinti pora „netyčiom“ ir iš idėjos susirūpinusių politikų, kurie ten visai ne politikai, o paprasti žmonės, rūšiuojantis cukrų, grikius ir pan. Jeigu renkame kraują – tam tinka koks Šimašius. Jeigu renkam daiktus „alkaniems Ukrainos kariams“ – tuomet čia jau, nori ar nenori, turi pasirodyti Radvilė Morkūnaitė, Mantas Adomėnas ar panašiai. Nuotraukos gražios ir esminis darbas padarytas, tačiau svarbiausia prieš akis – tai trečias žingsnis.

Trečias žingsnis: susipykstam su niekšingais valdžios atstovais, trukdančiais daryti gerus darbus. Na, pavyzdžiui  - jeigu siunčiame kraują, reikia susipykti su Sveikatos ministerija. Tai kas, kad kraujo gabenti negalima pagal tarptautines sutartis ir ką mes žinojome? Arba su KAM. Susitarus dėl 500 kg imti ir atvažiuoti su 2 arba 4 tonomis. Visą tą svarbų, mūsų gerų darbų stabdymą turi stebėti žiniasklaida, pavyzdžiui Paulius Gr... Taupykime popierių – žiūrėkite į antrą žingsnį.

Trečiame žingsnyje svarbu nepamiršti natūraliai stebėtis. Ir pažadėti – mes savo misiją vis tiek atliksime. Siųsime ar vešime vilkikais, brausimės pro užtvaras, krūtinėmis dengsime visus ką reikia ir net ko nėra! Žiūrėkite – štai kokie mes! Mes norime Ukrainai, Lietuvai gero, o tie kairieji...

P.S. AGNĖ ZALANSKAITĖ (čia ta žymi savo girtu vairavimu visuomenininkė) YRA BŪTINA TOKIOMS AKCIJOMS! Ji dalyvavo abiejuose, kurias sužlugdė niekšai kairieji! Todėl, jei visgi bandysite - jos nepamirškite!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą